pridėčkas

×pridė̃čkas sm. (2) KzR, Rk, Jnš, Vdk žr. pridotkas 1: Sumainėva arkliais be jokių pridė̃čkų Jrb. Pirmą metą Stasiukas pelnė algos dorelį ir dar gražias dovanas pridėčko Tat. Kiekvienas mokėjo kai ką pasakyti be pridėčko Vaižg. Jis niekados nepasakys, kaip buvo, ale visados tur būti pridėčkas J.